puikuoti — puikúoti vksm. Nėrà kõ čia táu puikúoti! … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apsipuikuoti — gražiai apsirengti, apsitaisyti: Gyvenam šiaip taip, ale apsipuikuoti nėr kuo Pg. Ai, kaip gražiai apsipuikãvęs! Pg. puikuoti; apsipuikuoti; įsipuikuoti; išpuikuoti; papuikuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
išpuikuoti — tr. puikiai įrengti, išpuošti: Išpuikuoti ponų kambariai Ln. puikuoti; apsipuikuoti; įsipuikuoti; išpuikuoti; papuikuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
mudruoti — mudruoti, uoja, ãvo intr. puikuoti: Nereikia mudruot, tai ir nesjuoks niekas Sdk. | refl.: Mėgo puoštis, mudruotis A.Vien … Dictionary of the Lithuanian Language
papuikuoti — intr. BŽ457 pabūti kiek puikiam, išdidžiam, pasididžiuoti: Bent kartelį mokytojas nepapuikavo užeiti rš. Panešiok, sesele, rūtų vainikėlį, pažiūrėk – žalumas rūtų vainikėlio, pažiūrėk – švelnumas šilko kasnykėlio, papuikuok, sesele, da vieną… … Dictionary of the Lithuanian Language
paraduoti — paraduoti, uoja, ãvo intr. 1. eiti, dalyvauti parade, eisenoje: Paraduoja tautos, džiugesio pagautos sp. 2. NdŽ puikuoti, didžiuotis … Dictionary of the Lithuanian Language
puikauti — puikauti, auja, ãvo, puĩkauti, auja, avo 1. SD312, N žr. puikuoti 2: Sukroviau kraitelį dūsaudama, nešiojo dukrelė puikaudama LTR(Ppl). Jis puikauja savo drąsa rš. Puikauja piktasis iš geidulio širdies savo Mž523. Ir atlankysiu visus, kuriej… … Dictionary of the Lithuanian Language
puikavimas — puikãvimas sm. (1) DŽ → puikuoti 2: O kaip reikia labai bijoties, adant jiemus tas puikavimas nebūtų ant didžio užustoklio ižganyman SPII180. | refl.: Nebuvo jos žodžiuose nei puikavimosi, nei skundimosi rš. Puikãvimasis gražumu, puošniavimas… … Dictionary of the Lithuanian Language
puikavoti — ×puikavoti, oja, ojo (hibr.), puĩkavoti, oja, ojo K; Q509, R159 žr. puikuoti 2: Būta kam čia puikavot, pavalgyt neturi ko! Alv. Valgykit, nepuikavokit! Vb. Labai malonu, kad tamsta nepuikavoji Brž. Vai, mergele lelijėle, ko teip puikavoji! Klvr … Dictionary of the Lithuanian Language
puikoriauti — ×puikoriauti, iauja, iãvo intr. 1. BŽ596,623 būti puikoriumi, puošniai rengtis. 2. BŽ171 didžiuotis, puikuoti: Buvo čia ir čiuožimo meisterių, puikoriaujančių savo menu rš. Jis puikoriavo geltono chromo bateliais rš. puikoriauti; papuikoriauti … Dictionary of the Lithuanian Language